Kriptovaliutų kasimo reguliavimas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje


Kriptovaliutų kasimo reguliavimas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje

2025 m. balandžio mėn. duomenimis, kriptovaliutų kasimą Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje reglamentuoja nacionaliniai įstatymai ir ES kriptoturto rinkų reglamentavimo sistema (MiCA). Šiame straipsnyje apžvelgiami tuomet aktualūs mokesčiai, licencijavimas, energijos naudojimas ir oficiali kiekvienos šalies reguliavimo institucijų pozicija.


Estija. Aiškios mokesčių taisyklės ir licencijos reikalavimo nėra

Mokesčiai

Estijoje pajamos iš kriptovaliutų kasimo laikomos apmokestinamosiomis verslo pajamomis. Nuo 2025 m. sausio gyventojų pajamų mokesčio tarifas padidėjo nuo 20 % iki 22 %. Kasėjai turi atitinkamai deklaruoti pajamas.

Licencijavimas ir reguliavimas

Estijoje kriptovaliutų kasimui specialios licencijos nereikia. Estijos finansų priežiūros ir pertvarkymo institucija (EFSRA) patvirtino, kad kasimo veikla tiesiogiai jos neprižiūrima.

Energijos naudojimas ir aplinkosauga

Estijoje nėra specialių teisės aktų dėl elektros naudojimo kasimui, tačiau šalis laikosi bendrų ES tvarumo tikslų. Kasėjai skatinami naudoti atsinaujinančiąją energiją ir rinktis energiją taupančias priemones, kad prisidėtų prie aplinkosaugos iniciatyvų.


Latvija. Besikeičianti mokesčių politika ir reguliavimas

Mokesčiai

Latvijoje kriptovaliutų sandorių kapitalo prieaugiui taikomas 25,5 % gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Tačiau nuo 2025 m. sausio iki 2027 m. pabaigos nerezidentai laikinai atleidžiami nuo 3 % mokesčio už viešojoje apyvartoje esančio kriptoturto pardavimą.

Licencijavimas ir reguliavimas

Latvijoje šiuo metu nėra specialios nacionalinės kriptovaliutų įmonių licencijavimo sistemos. Vis dėlto kriptoturto paslaugų teikėjai privalo laikytis kovos su pinigų plovimu (AML) taisyklių ir registruotis Valstybinėje pajamų tarnyboje (SRS).

Energijos naudojimas ir aplinkosauga

Latvijoje nėra specialių energijos naudojimo kriptovaliutų kasimui taisyklių. Vis dėlto kasėjams patariama laikytis bendrų ES aplinkos apsaugos reikalavimų ir taikyti tvarius metodus.


Lietuva. Nustatyta licencijavimo tvarka ir dėmesys aplinkosaugai

Mokesčiai

Lietuvoje kriptovaliutų pardavimo pelnas apmokestinamas 15 % tarifu. Fiziniams asmenims taikoma neapmokestinama suma. Atsižvelgiant į užimtumo statusą ir pajamas, gali būti taikomos papildomos taisyklės.

Licencijavimas ir reguliavimas

Lietuvoje nustatytos aiškios kriptovaliutų įmonių, įskaitant biržas ir piniginių paslaugas, licencijavimo gairės. Įmonės privalo registruotis Lietuvoje, laikytis pinigų plovimo prevencijos (AML) ir kliento pažinimo (KYC) procedūrų bei registruotis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT, angl. FCIS).

Energijos naudojimas ir aplinkosauga

Lietuva laikosi ES aplinkosaugos standartų ir netaiko specialių kriptovaliutų kasimo taisyklių. Institucijos aktyviai skatina kasėjus naudoti energiją taupančias technologijas ir mažinti poveikį aplinkai.


Išvada

Kriptovaliutų kasimas Baltijos šalyse reguliuojamas skirtingai:

  • Estija taiko aiškią apmokestinimo tvarką be licencijavimo kliūčių.
  • Latvija šiuo pereinamuoju laikotarpiu tikslina mokesčių politiką ir registracijos tvarką.
  • Lietuva taiko nustatytą licencijavimo tvarką ir daug dėmesio skiria teisės aktų laikymuisi bei atsakomybei už aplinką.

Šiose šalyse veikiantys kasėjai ir įmonės turėtų stebėti nacionalinės teisės ir ES direktyvų pokyčius, kad laikytųsi reikalavimų ir vykdytų tvarią veiklą.